Santuokos nutraukimas

Santuokos nutraukimas (skyrybos). UAB „JUDICO" parengs visus reikiamus dokumentus santuokos nutraukimo (skyrybų) byloje, suteiks visas su santuokos nutraukimu susijusias konsultacijas bei atstovaus Jūsų interesams tiek santykiuose su kita šalimi, tiek teisme bylos nagrinėjimo metu.

Kreipkitės į JUDICO šiandien ir mes, atsižvelgdami į Jūsų poreikius bei situaciją, padėsime atsakyti į visus Jums iškylančius klausimus. Tai galite padaryti susisiekdami su mumis elektroniniu paštu (info@judico.lt), telefonu arba atvykdami pas mus į kontorą (Kalvarijų g. 131-405, Vilnius).

 

Santuokos nutraukimas (skyrybos)

 

Santuokos nutraukimą (skyrybas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 3.49 – 3.72 str. Yra numatyti trys santuokos nutraukimo (skyrybų) būdai:

 

Visais šiais atvejais santuoką nutraukia tik teismas. Ji laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, vienintelis santuokos pasibaigimo pagrindas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos nutraukimo (skyrybų) bylose teismui turi būti pateikti visi reikiami dokumentai.

Po santuokos nutraukimo, sutuoktiniai gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

 

Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu

Santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima nutraukti, jei yra tenkinamos visos šios sąlygos:

  • nėra sutuoktinių ginčo dėl santuokos nutraukimo;
  • nuo santuokos sudarymo dienos yra praėję daugiau nei vieneri metai;
  • abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri pateikiama teismui tvirtinti;
  • abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.

 

Sąlyga, kad nuo santuokos sudarymo dienos būtų praėję daugiau nei vieneri metai, taikoma tik santuokos nutraukimui bendru sutuoktinių sutikimu. Norint nutraukti santuoką nepraėjus vienerių metų terminui po jos sudarymo dienos, į teismą dėl santuokos nutraukimo galima kreiptis kitais Civiliniame kodekse numatytais pagrindais.

Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką (kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių) paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti tokius klausimus, kaip: nepilnamečių vaikų bei vienas kito išlaikymas; nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas; dalyvavimo auklėjant vaikus, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas; santuokoje įgyto turto padalijimas; naudojimosi turtu tvarkos nustatymas; įsipareigojimų kreditoriams (pvz. paskolą suteikusiam bankui) aptarimas; sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo; ir kiti klausimai.

Abiejų sutuoktinių pasirašytą sutartį turi patvirtinti teismas. Prieš patvirtindamas sutartį, teismas patikrina, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai.

Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas tokios sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Atitinkamą sprendimą teismas gali priimti ir nustatęs, kad sutuoktiniai bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams (pvz. paskolą suteikusiam bankui) būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių interesai.

Pasikeitus sutartyje nurodytoms aplinkybėms (pvz.: vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai kartu, arba vienas iš jų, gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Atkeiptinas dėmesys, kad dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties sąlygas, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu, bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Kitos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos negali būti pakeistos.

Žyminis mokestis:

Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo (skyrybų) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, žyminio mokesčio mokėti nereikia.

Grįžti į viršų

 

Santuokos nutraukimas vieno iš sutuoktinių prašymu

Santuoka vieno iš sutuoktinių prašymu gali būti nutraukta esant nors vienai iš šių sąlygų:

  • sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus (separacija turi būti jau iš anksto patvirtinta teismo);
  • vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu po santuokos sudarymo;
  • vienas sutuoktinis pripažintas nežinia kur esančiu;
  • vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.

 

Prašymas dėl santuokos nutraukimo (skyrybų) paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu, teismas turi išspręsti beveik tuos pačius klausimus, kaip ir nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t.y. sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimus, vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus ir pan. Teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio amžių, santuokos trukmę, sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus, gali atsisakyti nutraukti santuoką, jeigu santuokos nutraukimas padarytų esminės turtinės ar neturtinės žalos vienam iš sutuoktiniui ar nepilnamečiams vaikams.

Gyvenimo skyrium (separacijos) faktas turi būti jau iš anksto patvirtintas teismo. Vienas iš sutuoktinių gali kreiptis su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių bendras jų gyvenimas tapo netoleruotinas (neįmanomas), arba bendras gyvenimas gali iš esmės pakenkti nepilnamečių vaikų interesams, arba sutuoktiniai nėra suinteresuoti tęsti bendrą gyvenimą kartu. Dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo į teismą gali kreiptis ir abu sutuoktiniai kartu.

Asmenį pripažinus neveiksniu, jis praranda daugelį savo teisių, tame tarpe teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, teisę į santuoką, teisę kreiptis į teismą.

Asmenį teismas gali pripažinti nežinia kur esančiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra duomenų, kur jis yra.

Žyminis mokestis:

Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo (skyrybų) vieno iš sutuoktinių prašymu, žyminio mokesčio mokėti nereikia.

Grįžti į viršų

 

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Šiuo atveju galima reikalauti nutraukti santuoką ir nepraėjus vienerių metų terminui po santuokos sudarymo dienos.

Sutuoktinis gali būti pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis:

  • iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas;
  • yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;
  • yra neištikimas;
  • žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais;
  • paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

 

Sutuoktinių pareigas vienas kitam numato Civilinis kodeksas. Tai lojalumo (sutuoktinis turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams), savitarpio pagalbos (sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi), moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vienas kitu, vaikais ir visa šeima, bei kitos įstatyme numatytos pareigos vienas kitam. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Įrodinėjant sutuoktinio kaltę, yra svarbu nustatyti, ar sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis ir lemiantis santuokos pasibaigimą.

Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti priešingus faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, taip pat gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, nebeturės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Kaltais šiuo atveju bus laikomi abudu sutuoktiniai.

Nutraukus santuoką dėl sutuoktinio kaltės, kaltas sutuoktinis praranda įstatymų ar vedybų sutarties suteiktas teises išsituokusiam asmeniui. Taip pat prarandama teisė ir į išlaikymą. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą (moraliniai išgyvenimai, ir pan.), padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turtinės ir neturtinės žalos sutuoktiniai vienas kitam neprivalo atlyginti.

Žyminis mokestis:

Ieškinys dėl santuokos nutraukimo (skyrybų) dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės apmokestinamas žyminiu mokesčiu:

  • už reikalavimus nutraukti santuoką, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, kuris kinta kasmet atsižvelgiant į pasikeitusį vartotojų kainų indeksą (2011 metais žyminis mokestis sudaro 137 Lt);
  • už reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą mokamas žyminis mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į dalijamo turto vertę: jei turto vertė iki 100.000 Lt – žyminis mokestis sudaro 3 proc. šios sumos; nuo didesnės kaip 100.000 Lt sumos iki 300.000 Lt – 3000 Lt plius 2 proc. nuo sumos, viršijančios 100.000 Lt; nuo didesnės kaip 300.000 Lt sumos – 7.000 Lt plius 1 proc. nuo sumos, viršijančios 300.000 Lt. Bendras žyminio mokesčio dydis negali viršyti 30.000 Lt;
  • už reikalavimą atlyginti turtinę ir/ar neturtinę (moralinę) žalą žyminis mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į prašomos atlyginti žalos dydį: jei žalos dydis iki 100.000 Lt – žyminis mokestis sudaro 3 proc. šios sumos; nuo didesnės kaip 100.000 Lt sumos iki 300.000 Lt – 3000 Lt plius 2 proc. nuo sumos, viršijančios 100.000 Lt; nuo didesnės kaip 300.000 Lt sumos – 7.000 Lt plius 1 proc. nuo sumos, viršijančios 300.000 Lt. Bendras žyminio mokesčio dydis negali viršyti 30.000 Lt.

Pastaba: atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, teismas gali jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo.

Grįžti į viršų

 

 

Pagrindiniai dokumentai, reikalingi santuokos nutraukimui (skyryboms):

  • santuokos liudijimo originalas;
  • asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai;
  • nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai;
  • VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai apie sutuoktiniams priklausantį nekilnojamąjį turtą;
  • VĮ Regitra pažyma apie sutuoktiniams priklausančias transporto priemones;
  • pažyma apie sutuoktiniams priklausančius vertybinius popierius (akcijas, obligacijas);
  • turimų kredito, paskolos, lizingo sutarčių kopijos;
  • kiti dokumentai.

Grįžti į viršų

Kreipkitės į JUDICO šiandien ir mes Jums padėsime atsakyti į visus klausimus.

Tai galite padaryti susisiekdami su mumis elektroniniu paštu (info@judico.lt), telefonu arba atvykdami pas mus į kontorą (Kalvarijų g. 131-405, Vilnius).

Susisiekite

Siųsti

 

Tel.  (8~5) 2700069

Mob. (8~6) 77 70861
info@judico.lt
Kalvarijų g. 131-405, Vilnius.